Užkandis vakarui, kai tikrai, TIKRAI niekur neisiu ir su niekuo nebendrausiu

Na arba tie, su kuriais bendrausiu, bus užkandę to paties:) Jau nujaučiu kas, paskaitęs receptą, pasibaisės, na bet vis dėlto, here it goes. Taip jau nutiko, kad dabar turiu krūvą svogūnų, taigi ieškau būdų kaip juos paruošti kuo įdomiau. Šio vakaro užkandis – svogūnų žiedai.

Išsirenku didesnį svogūną, (beje, šitie iš daržo, ne parduotuviniai), dar net nebaigus lukštenti teko griebti pagalbinių priemonių:

Tie akiniai paveldėti iš seno buto, gulėjo aplaužytų ir nebenešiojamų akinių kolekcijoje, ilgai galvojau, kad gal juos mesti reikia, bet matyt nujaučiau, kad reikės šitų akinių, dengiančių pusę veido:)

Be apsauginių priemonių dar reikės: kiek daugiau nei pusės stiklinės miltų, kiaušinio, šiek tiek pieno, valgomosios sodos, prieskonių.

Svogūną supjausčiau maždaug pusės centimetro dalimis, atskyriau žiedus vieną nuo kito. Į miltus įmaišiau pipirų, uoginės paprikos miltelių, druskos, persilado, česnakinės druskos. Kiaušinį išplakiau su pienu, įbėriau pusę šaukšto actu gesintos sodos, sumaišiau su miltais.

Keptuvėje įkaitinau aliejaus, svogūnų žiedus mirkiau mišinyje ir kepiau aukštoje temperatūroje. Žiedus reikia dažnai ir mikliai vartyti, kad nesusviltų:) Po kepimo dalies virtuvė liko aptaškyta plakiniu, bet kadangi svogūnų žiedai gavosi skanūs, manau bandysiu dar:)

Šaltinis – amerikietiškuose filmuose rodomos užkandinės ir internetas. Skanaus:)

About these ads